Straipsnis iš „Les Echos Business“: http://bit.ly/1XkNnun
Liūdesys, motyvacijos praradimas, poreikis pasikalbėti... Praėjus trims dienoms po išpuolių Paryžiuje, įmonės turi klausytis ir parodyti užuojautą šokiruotiems darbuotojams.
Emocija. Liūdesys. Skausmas. Po išpuolių Paryžiuje, per kuriuos iki šiol žuvo 129 ir buvo sužeista daugiau nei 350, psichologinės pagalbos teikimo įmonės buvo priblokštos skambučių. Žmogaus teisių gynėjai, kurių komandos nukentėjo smarkiai. Restoranų vadovai, kurių serveriai bijo naujų sprogimų. Administracijos, turėjusios rūpintis nusiaubtais paryžiečiais...
Grįžęs į biurą jaučiasi kaip pagirios. Tiesiai ar netiesiogiai nukentėjusiesiems lieka subtilu, grįžus į įprastą veiklą, susikaupus, sutelkiant jėgas į užduotis, kurios atrodo juokingos. „Toks įvykis būtinai turi įtakos įmonės gyvenimui“, – pastebi David Mahé, kabineto „Stimulus“ prezidentas, besispecializuojantis psichosocialinės rizikos srityse.
[...] Apskritai, vadovų ir net kolegų išklausymas yra būtinas: „Turite būti budrūs dėl atsitraukimo, neišsireiškimo situacijų. Atkreipkite į tai ypatingą dėmesį“, – perspėja „Psya“ operacijų direktorius Jérôme'as Boucheris. Nes tyla iškreipta. „Yra rizika, kad kai kurie žmonės staiga nekompensuos, todėl taip pat svarbu pasikalbėti su darbo gydytojais, kurie suteiks mums informacijos“, – sakė Grégoire Vitry, psichoterapeutas, Lact firmos įkūrėjas. Juolab, kad šie teroristiniai išpuoliai kartais yra uždengti vidinės įtampos kompanijoje atmosfera...
Todėl reikalingas šis kolektyvinis kalbėjimas. Nes anapus demotyvacijos, tie, kurie buvo „susilaikę“ ir bandė susidoroti, gali patirti rimtų psichologinių kančių. „Apskaičiuota, kad 5–10% netiesiogiai paveiktų asmenų susirgs potrauminio streso sutrikimu. Ir 35–50% tų, kurie buvo tiesiogiai veikiami. Jiems įvykis lieka dabartyje ir nespėja užsiregistruoti praeityje“, – apibūdina Grégoire Vitry. [...]
